Marketingo speros baigiamajam egzui is Ginto.doc
Diksonas savo knygoje rašė, kad problemos, su kuriomis susidurs žmonės - ekonominė konkurencija. Ekonominė gerovė priklausys nuo to, kaip žmonės sugebės gaminti.
Morisas sakė, kad jau dabar yra aštri konkurencija, ypač mažmeninėje prekyboje.
Į visus šiuos klausymus atsakymus ieško marketingas. Mark. - tai ūkinės veiklos rezultatas. Mar-as kaupia gamintojo patirtį, skatinimo pirkti būdą ir t.t. Reikia gaminti tai, ką bus galima parduoti. Realizavimas ėmė kištis į gamybą. Reikia gerinti prekių kokybę, žinoti, kad prekė bus perkama. Gamintojams tokie tyrimai buvo ne pagal jėgas, todėl atsirado mar-o tyrimo firmos.
JAV mokslininkai - mar-o pradininkai. Šio amžiaus pradžioje jau buvo dėstomas universitetuose. Kodėl mar-as atsirado Amerikoje? Amerikos ekonomiką formavo emigrantai iš Europos. Naujakūrius vienijo persekiojimai tėvynėje, kova prieš koloninę sistemą. Gerėjantis gyvenimas didina prekių paklausą, skatino didinti gamybą. Atsirado prekių perteklius, todėl vis labiau imta domėtis rinkomis, imta taikyti tobulesnius metodus.
Europos istorija - įvairių kovų vieta. Europa pagimdė socializmą, todėl verslininkystės sąlygos buvo kitokios, nei JAV. Socialistinė grupuotė ir rinkos ekonomika - dvi sistemos.
Rinkos ekonomikos šalys pradėjo vienyti savo pastangas, reikėjo integruotis į vieningą Europos ekonomiką.
Dajanas teigė, kad mar-as Europoje pradėjo plisti jau po II pas. karo. Keitėsi ir mar-o vaidmuo. Morisas pamėgino suskirstyti šį procesą:
1950-1960 m.m. - gamintojas viešpats, siekiama maksimaliai didinti gamybą, prekių trūksta, prekyba smulki.
1960-1970 m.m. - vartotojas viešpats, vartotojams siūlomos solidžios prekių markės, formuojasi prekybos mar-as, kuriamos firmos markės, mar-as orientuotas į galutinį vartotoją, vartotojo mar-as.
1970-1980 m.m. - prekyba valdovė, pirmieji nuosmukio infliacijos požymiai, prekėmis persotinta rinka, parduotuvės smulkėja, smulkios parduotuvės užsidaro, atsiranda prekės konkurentės, prekių realizavime atsiranda lengvatos, pastebimas prekių kokybės blogėjimas (mažėja išlaidos, blogėja kokybė), pigių prekių gamyba, mar-as pradeda orientuotis į prof. vadybą.
1980-1990 m. - padėtis gerėja, įvyktas nuosmukis, infliacija, gamintojo požiūris į rinką tapo labiau profesionalus, vartotojai gauna puikias prekių markes, aštrėja konkurencija, jeigu firma sugebės pagerinti mar-o kokybę, ji suklestės, į mar-ą kišasi valstybė, ginamos vartotojų teisės, kalbama apie integruota mar-ą. Vidinis mar-as siejamas su darbuotojais, išorinis mar-as su visa aplinka.
1990-2000 m.m. - vartotojas valdovas, kompanijos orientuojasi į vartotojų interesus, mar-o priemonės siekia gerinti vartotojo ir visuomenės gerovę, pasireiškia 2 jėgos: 1. globalizacija - sparčiai auga pasaulinė prekyba, aštrėja tarpt. konkurencija, užsienio prekyba liberalizuojama.
2. technologinė pažanga - informacinėse ir komunikacinėse technologijose, atsiranda naujos medžiagos, nauji metodai, mar-as pradeda apimti ir nekomercinius sektorius. Mar-o orientacija - kompanijos pelnas, žmonijos gerovė, vartotojo poreikių tenkinimas (socialinio-etinio mar-o bruožai).
Kalbant apie ateitį: išleisti 2 tomai "Agenda 2000". (Europos Sąjunga). Išlieka soc.-etinio mar-o principai, žmonija yra svarbesnis kontrolierius. Sparčiai plėtosis komunikacijos ir informacija, prekės bus gaminamos ten, kur tai apsimoka. Mar-as įsitvirtins visuose veiklose.
Šiuo metu buvo pastebėta, kad Europinė mar-o praktika skiriasi nuo JAV. Daug kas priklauso ir nuo kultūros. Tai buvo motyvas priderinti Kotlerio principus.
Socialistinėje grupėje mar-o praktika buvo nepripažįstama, nes tai nesutapo Lenino ir Markso teorija, bibliotekose buvo kaupiama literatūra, bet buvo prieinama tik nedaugeliui. 1974 m. pasirodė pirmas vertimas į rusų kalbą. Vėliau pasirodė ir originali mar-o knyga rusų kalba. 1995 m. - pirmasis originalus vadovėlis rusų mokykloms.
Buvo taikomi tik atskiri mar-o elementai - paskirstymo kanalai, reklama ir t.t. Maskvoje buvo organizuojamos įv. diskusijos mar-o klausymais.
Lietuvoje buvo organizuojami rinkos tyrimai, buvo išleista nemažai knygelių. Atgavus nepriklausomybei, institutas buvo uždarytas. Lietuvos ekonomistai turėjo galimybę susipažinti su literatūra iš Maskvos. "Paklausos tyrimas ir prognozavimas" buvo dėstomas Vilniaus univer-te. Mar-as kaip vieninga sistema pasirodė 1990 m., kai buvo atidaryta mar-o katedra, pasirodė knygos lietuvių kalba.
Daug ginčių kyla dėl mar-o pavadinimo. Mar-o terminas kilęs iš anglų kalbos - market - reiškia "rinka". Rinkodara - savaiminis procesas, kuris formuoja rinką; rinkotvarka - rinkos sutvarkymas, naudojamos priemonių sistemos; rinkotyra - rinkos tyrimai, metodai; rinkosauga - priemonės, nemažas valstybės vaidmuo (protekcionizmas). Visi šie žodžiai apima mar-o dalis. Objektas - prekių judėjimas nuo gamintojo iki vartotojo.
Kas yra mar-as. Marketingas- tai poreikių išsiaiškinimo ir jų tenkinimui reikalingų sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesas, padedantis siekti žmogaus ir organizacijos tikslų. M-as - tai labai plati labai plati praktinės veiklos sritis. Tai bet kokia veikla, kuria siekiama garantuoti prekių judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo, didinti mainų efektyvumą, mažinti paklausos ir pasiūlos neatitikimą. Svarbiausia mar-e - dvilypis požiūris. Iš vienos pusės - tai rūpestingas, visapusiškas rinkos, paklausos, poreikių tyrimas, gamintojo orientavimas, išleidžiamos produkcijos pritaikymas vartotojui. Kita vertus - aktyvus požiūris į rinką, į esamą paklausą, vartotojo poreikių ir prioritetų formavimas. Mar-ą galima traktuoti ir kaip ekon. procesą, t.y. veiklą, garantuojančia prekių judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo, ir kaip ūkinę funkciją, naujų ir patobulintų gaminių gamyba, ir kaip šiuolaikinę verslo koncepciją, t.y. mąstymo būdą, kai jo pradinis taškas - paklausa. Mar-ą galima suprasti kaip vadybos, ūkininkavimo rinkos sąlygomis filosofija. Mar-as - žmogaus veikla vienaip ar kitaip susijusi su rinka, tai darbas rinkoje mainams atlikti, siekiant tenkinti poreikius. Tai poreikių išaiškinimo, jų tenkinimo ir … įgyvendinimo procesas. Mar-as - soc. ir vadybinis procesas, kurio dėka organizacijos nustato ir tenkina vart. poreikius, gamindami prekes ir mainydami jas tarpusavyje. Mar-o reikšmę parodo jo paplytimas. Mar-o sudėtiniai elementai: norai, poreikiai ir paklausa. Norai, poreikiai - pradinės idėjos, išreiškiančios, kad žmogui kažko trūksta. Noras - tai trūkumo jausmo išraiška. Norai gali būti fiziologiniai, socialiniai (bendravimo), asmeniniai (saviraiška). Jei žmogus netenkina noro, gali jaustis nuskriaustas. Poreikis ar reikmė - jau konkrečią išraišką įgavęs noras. Noro sukurti negalima, tai prigimtinis dalykas. Poreikiai gali būti kuriami. Mar-o strategijos atsako į klausymą, kaip sužadinti naujus poreikius. Poreikiai būna emocionalūs (iš dvasinės būsenos jausmų) ir racionalūs (protingi sprendimai). Paklausa - poreikiai pagrįsti perkamąja galia. Susiję su statistika. Vartojimo prekių realizavimas - pirminė paklausa, kuri formuoja antrinę paklausą.
Prekės ir paslaugos: prekė - visa tai, kas gali tenkinti poreikį.
Be gaminių ir paslaugų prekėmis gali būti sportininkai, muzikantai, politikai (t.y. asmenybės); vietovės; veiklos rūšys; idėjos. Mar-as turi patraukti vartotojus.
Vartojamoji vertybė, vartotojo pasitenkinimas, prekės kokybė. Vartotojas tenkina poreikius, pasirenkant iš gausos galimų variantų. Vartojamoji vertybė išreiškiama nauda lyginant su išlaidomis. Vart-ji vertybė - subjektyvus vertinimas. Vartotojas retai gali objektyviai vertinti. Vartotojo pasitenkinimas - kiek sutampa pr. savybė su v-o lūkesčiais. Pasitenkinimas priklauso ir nuo kokybės. Diegiama kompleksinė kokybės vadyba -TQM. Pr. kokybė siauresne prasme - defektų nebuvimas. Platesne prasme - garantuoja vartotojo pasitenkinimą.
Mainai, sandoriai ir ryšio mar-as. Mainai - laisvanoriškas pasikeitimas vertybėmis, norint gauti pageidaujamą objektą. Mainai turi pranašumų: gali nukreipti gaminti tai, ką mes norime, Mainai - pagr. mar-o sąvoka. Mainams vykti reikia sąlygų: ne mažiau kaip dvi pusės, kiekv. pusė turi tai, ko reikia kitai pusei, kiekv. pusė gali laisvai pristatyti prekę. Turi būti mainų naudingumas. Sandoriai - pagr. mar-o veiklos mato vnt. Pagal jų sk. matuojama mar-o veikla. Sandoriai - susitarimai atlikti mainus. Sandoriai būna piniginiai ir barteriniai (prekė į prekę). Skirtingai nuo mainų, sandorio sąlygos numatomos iš anksto. Sandoriams reikia nors 2 vertingi objektai. Sandorio rūšys: dovanojimas, kyšis, labdara, subsidija. Atrodo, kad jis vienpusis, bet iš tikrųjų tai dvipusis aktas.
Rinka - tam tikros prekės potencialūs pardavėjai ir pirkėjai. Rinkos dydis priklauso nuo pirkėjų skaičiaus. Rinka atsiranda tada, kai gamintojai ima keistis savo gaminiais. Vyksta mainai, kurie reikalauja did. pastangų. Kuo gerėja civilizacija, tuo turgavietės vaidmuo mažėja, sudėtingėja prekybiniai santykiai. Rinka gali būti traktuojama prasmėmis. 1 požiūris: filosofinių požiūrių iškėlimas. 2 pož.: remiasi konkrečiu rinkos tūriniu. 1 pož. aiškina kaip visos visuomenės org-mo būdą. Ekonomistai naudoja rinkos terminą norint parodyti pardavėjų ir pirkėjų grupes.
Rinkų supratimu galim apibūdinti mar-ą. Mar-as reiškia valdyti rinką. Mainų procesas savaime nevyksta, reikia žinoti vartotojų poreikius…Prekių gaminimas, veiklos rūšys, komunikacijos, kainų nustatymas - pagr. mar-o veiklos rūšys. Mar-as - galutinių vartotojų aptarnavimas konkurencijos sąlygomis.
Mar-o vadyba. Mar-o vadyba - siekiančių or-jos tikslų programų vykdymo analizė, planavimas, realizavimas, kontrolė. Siejasi su paklausos reguliavimu. Vadyba užsiima kiekv. firma, ji siūlo būdus, kurie taikytini keičiantis paklausai. Vadyba - metodai pakeisti paklausą, jos pobūdį. Mar-o vadyba - tai paklausos vadyba. Paklausą formuoja 1) nuolatiniai vartotojai, 2) nauji klijentai. Dabar daug dėmesio - klientų išsaugojimui. Klientų praradimas reiškia kelių sandorių praradimą.
Atotrūkių rūšys:
1.Erdvės atotrūkis
2.Laiko atotrūkis
3.Suvokimo atotrūkis
4.Nuosavybės atotrūkis
5.Vertės atotrūkis
Marketingo sistema- tai nuosekli marketingo sprendimų visuma, kuriai esama situacija keičiama į pageidaujamą būseną.
Marketingo principai: tikslumo, tikslo, trejopos orientacijos (orientuotis į vartotoją, tikslą, laikytis sisteminės orientacijos), adaptacijos principai.
2. Mar-o vadybos koncepcijos.
Verslo orientacija- tai pagrindinė idėja, lemianti įmonės tikslus ir jų siekimo būdas.
Koncepcija - teorinė idėjos formuluotė. Jos tikslas - suformuluoti būdą, kaip plėtoti verslą.
1 koncepcija: gamybos- esmė- įmonės pastangos siekti savo tikslų vis tobulinant gamybos procesą bei didinant jo mastą, ir taip sumažinant prekių savikainą bei kainą. Grindžiama samprotavimu, kad vartotojai pirmumą teikia plačiai paplitusioms prekėms už prieinamą kainą. Prielaidos: 1) techninės ir ekon. sąlygos masiškai prekių gamybai; 2) daug jautrių kainai vartotojų; 3) konkuruojančių gamintojų nelabai besiskiriančios prekės. Gamybos kon. aktuali, jei prekių paklausa didesnė už pasiūlą.
2 koncepcija: prekės. Esmė - konkuruoti ne prekės kaina, o prekės kokybe. Remiasi teiginiu, kad vartotojai pirmumą atiduoda tobulinamom prekėm.
3 koncepcija: pardavimo. Komercinių pastangų intensyvumo konc. Pirks prekę po didesnių įtikinėjimų. Naudojama pasyvios paklausos prekėms realizuoti (asm. draudimas). Firmos ja susidomi, kai yra prekių realizavimo sutrikimai (sezoninės prekės). Realizuoti pagamintas prekes, o ne rinkai reikalingas.
4 koncepcija: marketingo. Mar-o filosofija - atsirinkti tai, kas geriausia. Esmė: orientacija į vartotojų poreikius. Bet nevisada gali atitikti visuomenės poreikius.
5 koncepcija: socialinio-etinio mar-o. Remiasi 3 pagrindais: visuomenė (žmonijos gerovė), vartotojai (poreikių tenkinimas), gamintojai (pelnas).
Koncepcijos apibūdino istorinius faktus. Gamybos konc. apėmė gamybos sritį. Paskui svarbesnė buvo prekės kokybė - prekės konc., jungianti gamybą ir prekę. Pardavimo konc. rodė, kad svarbu ir pats pardavimas: gamyba+prekės+mainai. Mar-o konc. pasakė, kad gamyba, prekė ir mainai nebus sėkmingi, jei nebus tenkinami vartotojai. Pirmiausia poreikis išaiškinamas, būdai patenkinti, paskui gamyba. Mar-o vadybos kon. apėmė ir patį vartojimą: gamyba+prekė+mainai+poreikiai+vartojimas.
Marketingo aplinkos samprata
Aplinka - sąlygos, kurios turi reikšmę kokiai nors veiklai.
Marketingo aplinka - sąlygos, kuriose įm. organizuoja marketingo veiklą, kurios įtakoja marketingo sprendimus. Ji būtinai siejasi su marketingo veikla. Apibrėžimuose - tai visos jėgos, veikiančios marketingo sprendimus. Jėgos gali būti toliau ar arčiau nuo mūsų.
Skiriamos 2 aplinkos rūšys:
1. Mikroaplinka - veiksmai tampriai susiję su kompanija ir veikia jos sugebėjimą aptarnauti klientus.
2. Makroaplinka - jėgos, kurios veikia kompaniją, bet jų įm. keisti negali.
Marketingo aplinkos jėgos formuoja galimybes ir pavojus. Daugelį galimybių galima pastebėti rinkos plėtros tendencijose. Tendencijoms būdingas ilgalaikiškumas. Pvz.: suklestėjo firmos, kurios siūlo vaikų priežiūros paslaugas, dėl to, kad tendencija tokia - didėja dirbančių moterų skaičius, jos jau išeina iš savo šeimos ribų. Reikia skirti tendencijas ir užgaidas. Pastarosios neturi didesnės soc. ar politinės reikšmės.
Šiuolaik. JAV ekonomikos tendencijos:
1. Susitaikymo tendencija. Gyvenimo tempo sulėtinimas, pasitenkinimas ir pan. Pvz.: daug žmonių palieka didmiesčius ir keliasi į mažesnius miestus, kur švaresnis oras, ramybė, ir ima vystyti nedidelį verslą ar užsiima kitkuo.
2. Troškimas pralaukti užsidarius. Pagrindinis motyvas yra išsisaugoti. Tokiems žmonėms priskiriami vadinamieji žingeiduoliai, kurie visą gyvenimą praleidžia automobilyje (valgo, lalba mob. telefonu ir pan.).
3. Atjaunėjimo tendencija. Tai būdinga seniems žmonėms, kurie nori atrodyti jaunesni nei yra.
4.Egotizmas. Noras vystytis individualiai, nebūti į nieką nepanašiu. Tai ne egoizmas, o individualizmas.
5. Tavo svajonių nuotykis. Žmogaus noras emocionaliai pailsėti. Tokie žmonės lanko ? , pramogų vietą su egzotiškomis aplinkomis.
Megatendencijos - tai lėtai besivystantys, stambūs ekonominiai, soc., politiniai pokyčiai, kurie turi įtakos visai žm. vystymosi istorijai. Šios tendencijos turi visuomeninį pagrindą. Aprašomos tokios tendencijos: - pasaulinis ekonominis bumas ; atgimimas;- socializmas su laisva rinka ;- gyvenimo stiliaus pasaulėjimas ir kultūrinis nacionalizmas ;- turto sampratos individualizavimas ;- Azijos, Ramiojo vandenyno šalių ekonominis šuolis ;- moterų lyderiavimo epocha ;- biologijos amžius ;- religijos atgimimas ;- asmenybės triumfas
2. Marketingo mikroaplinka
Jėgos, esančios arčiausiai vartotojo.
Firmos mikroaplinka - jėgos, kurios firmos viduje ir už jos sienų ir įtakoja marketingo sprendimus. Jas firma gali keisti, įtakoti.
Firmos vidinė marketingo mikroaplinka - mikroaplinkos sudėtinė dalis, esanti pačioje įmonėje, ir yra jos kontroliuojama. Joje glūdi potencialas, kuris garantuoja įmonės sėkmingą funkcionavimą. Šioje aplinkoje bręsta sprendimai, nusakantys firmos misiją, tikslus, strateginę veiklą. Pagrindinis vidinės aplinkos formuotojas - marketingo skyrius.
Įmonei svarbi ir išorinė marketingo mikroaplinka. Ją sudaro tiekėjai, konkurentai, marketingo tarpininkai, pirkėjai, kontaktinės auditorijos.
Tiekėjai (T) - įm. pavieniai asmenys, kurie parduoda žaliavas, medžiagas. Jie gali rimtai veikti marketingo procesą. Išteklių kainos veikia prekės kainą. Įm. stengiasi turėti kelis tiekėjus. Su svarbiausiais užmezgami ilgalaikiai ryšiai.
Marketingo tarpininkai (MT) - atlieka įv. prekių realizavimo pasl. Pagal veiklos kryptis skirstomi į:
Pardavimo tarpininkus - ekonomiškai, teisiškai savarankiški ūkio subjektai. Tai didm., mažm. prekybos įmonės.
Pardavimo pagalbininkus - tai įmonės partneriai, kurie padeda tarp atskirų paskirstymo grandžių užmegsti ryšius. Svarbu išskirti maklerius ir misionierius. Jie prekių neperka. Pagr. jų funkcija - suvesti pirkėją ir pardavėją. Kita pardavimo pagalbininkų grupė skirstoma į logistikos, marketingo ir finansų pasl. tiekėjus. Logistikos pasl. t. padeda sandėliuoti ir gabenti prekes (aviakompanijos, geležinkelis). Marketingo pasl. t. - rinkos tyrimų firmos, reklamos agentūros ir pan. Finansinių paslaugų t. - bankai, draudimo bendrovės ir t.t.
Vartotojai (V) - fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie iš kito fiz. ar jurid. asmens nori įsigyti tam tikrų prekių ir pasiruošęs už jas sumokėti pinigus.
Pirkėjai sudaro tokias rinkas:1.vartotojų rinką (perka asmeniniam vartojimui) 2.gamintojų rinką (perka gamyb. vartot.) 3.prekybos tarpininkų rinką (perka pardavimui) 4.įstaigų ir organizacijų rinką (jos perka prekes savo funkcijų vykdymui) 5.užsienio pirkėjų rinką (visų gyv. užsienyje pirkėjų rinką)
Pirkėjai turi didžiausią įtaką marketingui.
Konkurentai (K) - rinkos dalyviai, kurie siūlo potenc. pirkėjams tapačius ar panašius poreikius tenkinančias prekes.
Konkurencijos rūšys:
visuotinė - visų rinkoje siūlomų prekių varžymosi dėl pirkėjo turimų pinigų prekei įsigyti.
vertikalioji - varžymasis tarp tuos pačius pirkėjų poreikius tenkinančių skirtingų prekių (sviestas - margarinas).
horizontalioji - varžymasis tarp tą patį pirkėjo poreikį tenkinančių tos pačios rūšies prekių (dantų pastos, skalbimo miltelių).
Konkurencijai didelę įtaką turi ir rinkos struktūra. Išskiriami 4 rinkos struktūros tipai: Grynoji konkurencija, Monopolinė konkurencija, Oligopolija, Monopolija (natūralios-eksplot., įsigyjančios licenzijas)
Kontaktinės auditorijos (KA) - sudaro žm. grupės, kurios domisi komp. ir nuo kurios priklauso kompanijos tikslų pasiekimai.
KA tipai:1.finansiniai sluoksniai 2.žiniasklaidos priemonių sluoksniai 3.valstybinės įmonės ir organizacijos 4.visuomeninės organizacijos 5.vietinės kontaktinės auditorijos 6.plačioji visuomenė 7.kompanijos vidinės KA
Visos firmos egzistuoja mikroaplinkoje, kuri yra makroaplinkoje.
Didėja Š. Amerikos, V. Europos bei Tolimųjų Rytų jėgos;
Nuoseklus JAV ekonominės ir politinės įtakos mažėjimas, nes įsitvirtina ES, Japonija ir kt. Tolimųjų Rytų šalys;
Prekybinių blokų vystymasis;
Kai kurių L. Amerikos šalių užsienio įsiskolinimo problemos ir dėl to atsiranda tarpt. finansų sistemos nestabilumo augimas;
Buvusių soc. šalių posūkis į rinkos ekonomiką, kuri lydi stambios privatizacijos akcijos tose šalyse;
Gyvenimo stilių unifikavimas (supasaulėjimas);
Atsiveria naujos stambios rinkos pasauliniai prekybai (Indijos, Arabų šalys ir pan.);
Plėtojasi tarpnacionalinės korporacijos. Auga stambios jų sąjungos;
Stambėja regioniniai konfliktai;
Gausėja pasaulinių prekybos markių (automobilių, maisto prod. ir pan.)
Demografinė aplinka – sudaro gyventojai formuojantys įvairiausias rinkas. Joje pastebimi šie reiškiniai:
Žmonių gausėjimas žemėje
Deja, Lietuvoje pastaruoju metu sumažėjo metu skaičius (didelis mirtingumas, mažas gimstamumas)
Pasaulinis gyventojų skaičiaus augimas kelia dvi problemas:
riboti gamtos ištekliai, todėl reikia reguliuoti gimstamumą. Vis aktualesnis tampa šeimos planavimas;
gyventojų sparčiai gausėja tose valstybėse, kurios jų išmaitinimui turi mažiausiai lėšų. Net 76% gyvena labiausiai neišsivysčiusiose regionuose. Juose gyventojų metinis prieaugis sudaro 2%, kai tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse –0.6%. marketingo požiūriu rinkos daugėjimas didina rinkos potencialą, tačiau toks gyventojų išsidėstymas rinkos talpumo nedidina.
Gyventojų sudėties pagal amžių kitimas
jauniausi gyventojai – Meksikoje;
seniausi gyventojai – Japonijoje;
gyventojai skirstomi į tokias grupes:
ikimokyklinio amžiaus vaikai;
vaikai, lankantys mokyklą;
paaugliai;
jaunuoliai (25-40 m);
vidutinio amžiaus (40-65 m);
pagyvenę žmonės (virš 65 m);
Kiekvienai grupei gali būti išskiriami tam tikri pogrupiai. Pvz.: mokinių grupei gali būti išskiriami vaikai, turintys savų pinigų.
Reikšminga grupė – dviejų dirbančių šeima, neturinti vaikų. Taip pat – dirbantys tėvai su vaikais. Pasiturinčių pensininkų grupė.
JAV, ES, Japonijoje nacionalniai gyventojai sensta. Tik imigrantai būna jaunesnio amžiaus. Dvi priežastys:
užsitesė gimstamumo mažėjimas;
moterų noras dirbti ne namuose;
ilgėja gyvenimo amžius (medicinos pažanga, sveiko gyvenimo būdo propagavimas).
Pokyčiai šeimoje
Šeima – visuomenės ląstelė. Buvo laikoma ideali šeima: tėtis, mama ir 2 vaikai. Deja, vėliau tokia šeima prarado savo idealumą. Dažnai šiuolaikinėse šeimose sulaukiama tik vieno vaiko. Didėja nesituokiančių porų skaičius, kurie vengia vaikų. Išsiskyrę ir našliai irgi vengia dar vienų vedybų. Didėja vienišių skaičius.
Etninės rinkos
Labiausiai etninė rinka – Japonijos rinka, kuri tiek Europos, tiek JAV kompanijoms sunkiai prieinama....
raganaite