1. Valdymo procesas. Planavimas. Organizavimas. Vadovavimas. Kontrolė. (10k)
Valdymo procesas.
Kalbame apie valdymą kaip apie procesą siekdami parbrėžti, jog visi vadovai, nepaisant jų sugebėjimų ar įgūdžių, imasi tam tikrų tarpusavyje susijusių veiksmų, kad įgyvendintų norimus tikslus.
Planavimas.
Planavimas- tikslų formulavimo bei jų įgyvendinimui tinkamos veiksmų eigos nustatymo procesas.
Planavimas reiškia, kad vadovai apgalvoja savo tikslus bei veiksmus iš anksto ir jų veiksmai remiasi kokia nors taisykle, planu ar logika, o ne atliekami spontaniškai.
Planuose pateikiami organizacijų tikslai ir geriausios procedūros tikslams pasiekti.
1. Organizacijos tikslų formulavimas
2. Nustatomi tikslai kiekvienam tos organizacijos smulkesniam vienetui.
3. Kuriamos programos jiems pasiekti.
Organizavimas.
Organizavimas- toks darbo, valdžios ir išteklių paskirstymo tarp organizacijos narių ir jų suderinimo procesas, kuris leidžia jiems pasiekti organizacijos tikslų.
Organizavimas- dviejų ar daugiau žmonių įtraukimas dirbti kartu tam tikroje struktūroje siekiant konkretaus tikslo ar tikslų visumos.
Skirtingai tikslai reikalauja skirtingų struktūrų. Vadovai turi derinti organizacijos struktūrą prie jos tikslų ir išteklių. Šis procesas vadinamas organizaciniu projektavimu.
Organizacinei veiklai svarbiausia- žmonių santykiai ir laikas. Aprūpinimas žmonių ištekliais- naujų žmonių paieška, kurie įsitrauktų į santykių struktūrą.
Vadovavimas.
Vadovavimas- darbuotojų skatinimas, nukreipimas reikiama linkme, atitinkama įtaka, siekiant, kad jie atliktų būtinas užduotis.
Vadovai mėgina įtikinti kitus telktis ir kartu siekti rezultatų, aiškėjančių iš planavimo bei organizavimo etapų. Sudarydami tinkamą aplinką, vadovai padeda darbuotojams siekti geriausių rezultatų.
Kontrolė.
Kontrolė- procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą.
Kontrolės funkcijos elementai:
1) Atliekamo darbo standartų nustatymas
2) Darbo vertinimas
3) Jo palyginimas su nustatytais standartais
4) Kai randama nukrypimų nuo standartų, pasirinktų veiksmų keitimas,
Kontrolės funkcija padeda išlaikyti organizaciją pasirinktame kelyje.
2. Vadybos teorijos raidos etapai. Mokslinio valdymo mokykla. Klasikinės organizacijos teorijos mokykla. Bihevioristinė mokykla. Vadybos mokykla (31K)
Vadybos teorijos raidos etapai.
Vadybos teorijos raidą įmanoma suvokti kaip žmonių mėginimus sutvarkyti santykius atitinkamu istorijos laikotarpiu.
Mokslinio valdymo mokykla.
(33k) Iškilo poreikis didinti darbo našumą. Trūko kvalifikuotos darbo jėgos. Tam pakelti darbininkų darbo efektyvumą. Taylor, Ganttas, Gilbrethai.
· F. Taylor. Ir administracijos, ir darbininkų interesas bendras- didinti darbo našumą.
Įvedė diferencinę darbo užmokesčio sistemą –numatančią didesnį uždarbį efektyviau dirbantiems darbininkams.
− bijojo, kad dirbdami sunkiau ir spartesniais tempais išseks ir bus atleisti;
− Tayloro sistema į svarbiausią vietą iškėlė laiką.
(konsp.2). F.l.Tayloras. Visur reikalinga specializacija. Kiekvienam darbui būtina mokslinė atranka pagal individualius sugebėjimus. Reikalingas mokslinis paruošimas. Siekė nustatyti geriausius bet kokios užduoties metodus, parinkti, apmokyti ir motyvuoti darbuotojus. Įvedė diferencijuoto darbo užmokesčio sistemą.
(4 Marč) F.Taylor- su jo vardu siejama mokslinio menedžmento pradžia. tačiau jis tik apibendrino naują situaciją, kurioje atsidūrė JAV ir sukūrė aiškiai modernesnę valdymo ideologiją. Iš manufaktūrų laikų atėjusi vadyba neatitiko naujų sąlygų. Jis nebuvo akademinis mąstytojas.
Inžinierius Taylor‘as savo įmonėje rado saldofonišką darbo organizavimą- mokama už buvimą darbą. Jis teigė, kad:
1) Visur reikalinga specializacija. Kiekvienam darbui būtina mokslinė atranka pagal individualius sugebėjimus, pritaikant galimybes atitinkamiems darbams
2) Reikalingas mokslinis paruošimas
3) Darbo užmokestis turi priklausyti nuo darbo našumo.
· H. Ganttas. Įvedė antrinę motyvaciją- Vadovas gauna premiją, jei visi įvykdo planą. Tada vadovai mokytų geriau atlikti darbą. Pradžią gamybos kalendoriniam planavimui.
· Gilbrethai. Tyrinėjo nuovargį ir judesius. Siekė rasti pačius ekonomiškiausius judesius kiekvienai užduočiai,
Klasikinės organizacijos teorijos mokykla.
Poreikis numatyti pagrindines sudėtingų organizacijų valdymo gaires. (Mokslinio valdymo mokykla- cecho, pavienio darbininko).
· Fayolis. Klasikinės vadybos mokyklos įkūrėjas. Pirmasis tyrinėjo vadovų elgesį, ir pirmasis tai susistemino.
Tayloras- domėjosi organizavimo funkcijomis, tai Faolis- visa organizacija. 14 valdymo principų.
1. Darbo pasidalinimas. Darbas turi būti paskirstytas specializacijai įgyvendinti.
2. Valdžia. Įgaliojimai ir pareigos turi būti lygūs.
3. Drausmė. Padeda formuoti paklusnumą, uolumą, energingumą ir pagarbą.
4. Įsakymų vienovė. Pavaldinys turi būti atsakingas tik vienam viršininkui.
5. Vadovavimo vienovė. Visi darbai susieti vienu tikslu, privalėtų turėti 1 vadybininką ir 1 planą.
6. Asmeninių interesų pajungimas bendriems tikslams. Įm. interesai turėtų būti aukščiau individualių.
7. Atlyginimas. Ir jo skaičiavimo metodai turėtų būti sąžiningi.
8. Centralizacija. Vadybininkai turi prisiimti visą atsakomybę, tačiau tam tikrą jos dalį turėtų paskirstyti pavaldiniams.
9. Hierarchija. Aiški pavaldumo sistema nuo aukščiausio iki žemiausio įmonės lygmens užtikrina teisingos info srautą ir padeda įgyvendinti 4 principus.
10. Tvarka. Tinkamas veiklos planavimas ir tvarkaraščiai yra labai svarbūs visam darbui. Tai galiausiai užtikrina, kad reikalingi ištekliai bus vietoje ir laiku.
11. Teisingumas. Su visais darbuotojais turi būti elgiamasi teisingai ir nuoširdžiai.
12. Darbuotojų pastovumas. Vienas iš vadybininko uždavinių – kuo ilgiau išlaikyti tuos pačius darbuotojus. Beprasmė darbuotojų kaita yra brangi ir užima daug jėgų.
13. Iniciatyva.
14. Vienybės dvasia. Vienybė ir darna užtikrina įmonės tvirtumą.
· Maxas Weberis. Biurokratinio valdymo teoriją.
Griežtai nustatyta hierarchija, profesinė kompetencija, darbas vertinamas pagal nuopelnus.
· Follett. Valdymas- „menas kurti daiktus per kitus žmones“. Tikėjo grupės galia. Valdymas ne tik organizacija, bet įtraukė ir organizacijos aplinką.
· Bernardas. Įmonė gali efektyviai veikti tik jei organizacijos tikslai yra subalansuoti su jai dirbančių individų tikslais ir poreikiais. Pripažino „neformalios organizacijos“ sv...
raganaite